Kam mes norime, kad mokykla ruoštų mūsų vaikus – egzaminui ar gyvenimui?

Mingailė Žemaitytė-Meldaikė
2019-09-10
Šį kartą norime jums papasakoti apie tai, ką reiškia laisvė ir atsakomybė mokinės, mamos, mokytojos, mokyklos vadovės ir mūsų, ieškančių švietimo gralio, akimis.
Artėjant metui leisti savo sūnų į pagrindinę mokyklą, Lauryna rinko informaciją apie Lietuvoje veikiančias įvairių pakraipų mokyklas. Tuo pat metu jai pasitaikė proga apsilankyti Max Brauer mokykloje, Vokietijoje. Ši pažintis pakeitė jos matymą iš esmės. Pamačiusi, kaip mokymasis vyksta ten – ji nebegalėjo suprasti, kodėl visos pasaulio mokyklos taip nedirba.
"Nuvykus į Suomija, Laurynai šis klausimas dar labiau nedavė ramybės, tad kartu su bendraminčiais nusprendė įkurti mokyklą – „Forvardas“."
Taigi, Max Brauer individualizuoto mokymosi konceptas ir suomiškos mokymo sistemos principai buvo ekspertų pritaikyti Lietuvos Bendrųjų ugdymo programų turiniui.
Jau ketverius metus gyvuojanti mokykla, šiuo metu auga „Uogų slėnyje“ – Vilniaus rajone, Paliepių kaime. Susipažinę su ja, neradome to, ką 12 metų regėjome savo mokyklose. Tik vaikai kurie, kad ir kaip greitai keistųsi pasaulis, vis dar yra tokie patys.
Drauge su mokyklos vadove Lauryna diskutavome apie tai, kas yra demokratija, laisvė, atsakomybė, santykis. Kokią reikšmę šios vertybės turi mokyklos bendruomenėje.
"Pagrindiniai šios mokyklos principai – pasitikėjimas vaiku ir atsakomybės suteikimas mums taip pat atrodo raktas į sėkmę."
"Ką mūsų samprotavimais reiškia sėkminga mokykla? Tai, visų pirma, vaikų patvirtinimas, kad mokykloje gera mokytis."
Tai mokytojų patvirtinimas, kad mokykloje gera dirbti. Tai tėvų patvirtinimas, kad jie pasitiki savo vaikais ir mokyklos bendruomene. Tai direktorės patvirtinimas, kad mokykla turi viziją.
„Augant mokyklai, supratau, jog noriu, kad visi Lietuvos vaikai turėtų galimybę ŠITAIP mokytis. Todėl kartu su bendraminčiais nusprendėme kurti replikuojamo mokyklos modelio prototipą, kurį galėtų perimti net mažiausia Lietuvos kaimo mokykla, kurioje šiandien tikrai trūksta gerų pedagogų. Šiandien mus “atranda” švietimiečiai iš įvairių Lietuvos kampelių. Kol vizitų grafikas pilnėja, mes labai džiaugiamės bundančiu mokyklų atstovų tikėjimu, jog galima mokyklą pakeisti “iš apačios”.
Dažnai juokaujame, jog vienas svarbiausių Lietuvos švietimo dokumentų – “Geros mokyklos koncepcija” – yra parašyta būtent apie Forvardą, tik reikia pasiryžti ta gera mokykla tapti. Būtų be galo nuostabu, jei šiame tapsme “valstybė” padirbėtų su visuomene, išsiaiškindama kam mes norime, kad mokykla ruoštų mūsų vaikus – EGZAMINUI AR GYVENIMUI? Tada būtų aišku, kam skirti dėmesį, laiką ir energiją – pvz. integralams ar visgi kūrybiškumui ar kritiniam mąstymui.
"Turime susitarti, kas mums, kaip visuomenei, yra gyvybiškai svarbu, kad išliktume, kad gebėtume priimti ateities iššūkius ir mokėti etiškai su jais tvarkytis."
Kokių vertybių visuomenėje mes linkime gyventi sau patiems, nes po 20 metų šiandieniniai moksleiviai priiminės įstatymus. Šią užduotį mes galime ir turėtume pavesti mokyklai.
Kad tai įvyktų, reikia nustoti matuoti mokyklą reitingais. Estai fenomenalų proveržį švietime padarė tuomet, kai pradėjo matuoti moksleivių, pedagogų ir tėvų savijautą mokykloje.
Sprendimai švietimo pokyčiui jau yra sukurti. Forvardas yra vienas iš tų įrodymų. Visi atvažiuojantys pas mus negali patikėti kaip vaikai patys mokosi, nieko neverčiami, negąsdinami, be pažymių ir kontrolinių. Kaip brandžiai jie mąsto, kaip sąžiningai reflektuoja savo santykį su mokslu, galų gale kokius rezultatus jie demostruoja.
Sąmoningai priimame vaikus iš socialinės rizikos grupės šeimų, kad įrodytumėm, jog tokia mokykla nėra išrinktiesiems. Jog visi vaikai gali mokytis TAIP.  Nes jie yra mūsų ateitis,“ – pasakoja Lauryna.
Lauryna. Asmeninio archyvo nuotrauka
Paklausus, kuo Forvardo mokykla skiriasi nuo kitų mokyklų, Lauryna bei anglų kalbos mokytoja Eglė išvardijo tokius skirtumus:
1. Forvardas yra mokykla be namų darbų, be pažymių, be kontrolinių.
Čia mokomasi pagal Lietuvos bendrąsias programas tik ugdymas vyksta remiantis Max Brauer mokykloje taikomu individualaus mokymosi bei Suomijoje itin toli pažengusiu tarpdisciplininės integracijos metodais.
2. Forvarde mokomasi individualiai, savo tempu, BE SPRAGŲ.
Čia nėra tradicinio formato pamokų, kai mokytojas visai klasei dėsto temą.
3. Forvarde moksleiviai gauna visišką laisvę prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi.
Jie turi galimybę patirti SAVO LAISVĖS PASĖKMES, po ko atsiranda suvokimas apie atsakomybes, kurias finale moksleiviai prisiima savarankiškai, be išorinio spaudimo.  
Forvardo archyvo nuotrauka
4. Forvarde moksleiviai patys kontroliuoja savo mokymosi ir poilsio laiką.
NIEKAS NIEKAM NETRUKDO MOKYTIS.
5. Forvarde nėra klasių.
Moksleiviai patys renkasi, kokio lygio tarpdisciplininiame projekte nori dalyvauti (bazinio, pagrindinio ar aukštesniojo), tad dažnai tenka matyti kaip pvz. cheminius eksperimentus daro penktokas ar šeštokas, nors formaliai tradicinėse mokyklose chemijos pradedama mokytis tik nuo 8 klasės. Forvarde pvz. 5-okas, jei jis to nori, gali laisvai dalyvauti 7 klasės projekte.
6. Moksleiviai, pvz. lietuvių literatūroje, patys renkasi kūrinį (bet kurį iš 5-10 klasių programos) ir būdą (vieną iš 9 pasiūlytų), kaip norėtų atsiskaityti tą kūrinį.
Tad Forvarde vis dar nenustojame stebėtis formaliai septintokų ar aštuntokų rašomais 12 klasės lygio rašiniais ar puikiais 10-os klasės lygio anglų kalbos testų rezultatais. Moksleiviai nuolat stebina projektų bei tyrimų gyliais, nes kai nebereikia mokytis pažymiui, patys pripažįsta, jog atsiveria galimybės gilintis savo malonumui.
Forvardo mokyklos archyvo nuotrauka
7. Bendrosios kompetencijos Forvarde ugdomos specialiai tam skirtuose kompetencijų ratuose.
12 užsiėmimų ciklai skirti mokytis pvz. laiko planavimo, empatiško bendravimo,  kūrybinio bei kritinio mąstymo, metodo, kaip „privesti“ idėją iki realizacijos ir kt.
8. Forvarde nėra uniformų bei skambučių.
Ilgoji pertrauka trunka 50 min, o vietoj tradicinės kūno kultūros moksleiviai užsiima orientavimosi sportu.
9. Forvarde konfliktus sprendžiame pasitelkdami nesmurtinės komunikacijos metodą.
10. Kiekvienas moksleivis turi asmeninį mentorių, kurį pats išsirenka iš mokykloje dirbančių mentorių.
Forvardo mokyklos archyvo nuotrauka
Taigi, Forvardo mokykloje sudaromos galimybės laisvai vystytis kiekvieno mokinio kompetencijoms ir interesams. Į vaiką, visų pirma, žvelgiama kaip į žmogų, kuris gyvena unikalų gyvenimą, todėl svarbu, kad tvirtai laikydamas jį savo rankose, išmoktų priimti prasmingus spendimus, pažintų save ir pasaulį, užmegztų sveikus santykius su kitais žmonėmis. 
Forvardo mokyklos archyvo nuotrauka
Mums besikalbant, dalis vaikų žaidė futbolą, kita dalis ruošėsi „portfolio susitikimams“. „Portfolio yra trišalis (tėvelių, moksleivio ir mokyklos atstovų) susitikimas, kurio metu aptariama ne tik pažanga moksle, bet ir moksleivio motyvacija, įpročiai, įgūdžiai ir panašiai,“ – paaiškino anglų kalbos mokytoja Eglė.
Po kurio laiko į bendrą kambarį sugūžėjo keletas vaikų. Vienas iš vaikų išsitiesė ant sofos ir užsnūdo. Čia tai bent, pagalvojom, kaip gerai ir saugiai turi jaustis vaikas, kad galėtų užmigti mokykloje? Ir ne per nuobodžią pamoką, o pertraukos metu.
Laurynos paraginti prisijungti prie diskusijos, vaikai ėmė drąsiai dalintis savo įžvalgomis ir patirtimis. Iš karto atkreipėme dėmesį į direktorės santykį su vaikais, kuris mums pasirodė betarpiškas, skatinantis ir besidižiuojantis.
"Nieko panašaus į mūsų atsiminimus, kada atvykus svečiams iš šalies, būdavo iš anksto nutariama kas ir ką kalbės. Kad tik neduokdie nepridarytų gėdos, antraip ką žmonės pagalvos?"
Grajauskas. Nuotrauka iš interneto
Daugelis sutiktų, kad jų vaikai lankytų panašią mokyklą. Tačiau Forvardo mokykla – privati, ir tikrai ne kiekviena šeima gali sau leisti papildomus 600 eurų per mėnesį.
Taigi, susiduriame su didele problema Lietuvoje: privačioms mokykloms besivystant ir tampant vis labiau priimtinomis, ypatingai vaikų atžvilgiu, dauguma valstybinių mokyklų, rodos, užstrigusios praeityje ir niekaip neranda būdų kaip tapti mėgiamomis vaikų. 
Forvardo mokyklos archyvo nuotrauka
Kaip jaučiasi iš tradicinės mokyklos į tokią kaip Forvardas atėjęs vaikas? Panašiai, kaip ir paukštis, po ilgo laiko nelaisvės, jis bando skristi, tik jau nebežino kaip. Aišku, turėdamas galimybę pasirinkti neiti į pamoką ar neatlikinėti užduočių, jis tuo naudojasi. Kartais ši „nieko nenorėjimo“ būsena gali užtrukti ir du metus, tačiau svarbu suprasti, tokiam vaikui reikia laiko, kad jo sparnai – vidinė motyvacija – atsigautų ir jis vėl galėtų skristi.
"Nereikia bijoti, nes kiekvienas žmogus iš prigimties nori augti ir mokytis."
Taigi, iš naujo atradęs tą norą, vaikas pamažu stojasi, tik šįkart savomis kojomis ir savo pasirinkimu ima mokytis. Todėl labai svarbu neskubinti šių procesų, pasitikėti savo vaiku, prigimtiniais dalykais ir išlaukti to meto, kada vaikas pats ateis ir paprašys dar, nes jam nebegana to, ką jis žino.
Forvardo mokyklos archyvo nuotrauka
Pokalbio su Forvardo mokyklos mokinėmis metu, mes girdėjome atsakingas, savimi pasitikinčias, entuziastingas ir empatiškas jaunas merginas, kurios spindi noru gyventi. Džiugu, kai 14 metų žmogus geba reflektuoti apie save ir savo poreikius, girdėti ir atliepti šalia sėdinčiam, kalbėti apie visuomenės, pasaulio problemas ir ieškoti atitinkamų sprendimų.
Vaikas, kuriuo pasitikima ir kuriam suteikiama atsakomybė už save patį, gali pranokti savo mokytoją. Tadėl kas atsisakytų galimybės išgirsti vaikus, kurie patys nujaučia ar žino, ko jiems reikia labiausiai?
Max Brauer mokykla Hamburge, Vokietijoje
„Forvardas kaip mokymosi įstaiga man yra didelis gyvenimo atradimas. Kiekvieną dieną jaučiu kaip tobulėju mokykloje. Ne tik įgyju žinių mokslo prasme, bet ir įvairių gyvenimo kompetencijų.
"Supratau, kad mokykla yra vieta, kur gali skirti laiko savęs atradimui ir gilesniam savęs pažinimui – kas iš tiesų esu tikroji aš? Ko aš noriu siekti?"
Kas man iš to? Kada bus geresnis laikas atsakyti į šiuos klausimus, jeigu ne dabar? Forvardas suteikia tam visiškai nevaržomas sąlygas. Nejaučiu jokio spaudimo iš mentorių ar tėvų, nes jie puikiai supranta, kad šiandien mano Forvardo kelionės tikslas yra atsakyti į sau užduotus klausimus,“ – dalijasi viena iš Forvardo mokinių Gabrielė.
Gabrielė. Asmeninio archyvo nuotrauka
Gabrielės mama Laura pritraria, kad Forvardas tai mokykla, apie kurią ji tyliai svajojo pati, kai dar mokėsi: „Individualus mokymasis, kuris visiškai orentuotas į konkretų vaiką ir jo tempą, sukuria saugią aplinką tyrinėti, kas tau sekasi ir patinka, kur norėtum daugiau pasigilinti, o kam visai nesi pasiruošęs.
"Šioje mokykloje vaikai ugdomi prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą visiškai jų „nebaudžiant“ ir „neskatinant“ pažymiais."
Priešingai – ugdant kompetenciją mokytis, nes jam to reikia pačiam, o ne mamai ar tobulam trimestrui. Manau tai yra esminis dalykas ką stebiu Gabrielės vystymosi etapuose: auga žmogus, kuris mokosi dėl savęs, pats planuoja savo laiką, turi laiko savo talentams vystytis, džiaugiasi gyvenimu, noriai eina į mokyklą, prisiima atsakomybę už savo mokymąsi.
"Mudviem laiko lieka ne namų darbams ruošti, o kalbėtis apie įdomiausius gyvenime dalykus.“
Laura taip pat priduria, jog tiki, kad kiekvienas vaikas gali atrasti mokymosi džiausgmą, tereikia tikslingai jį nukreipti.
Įkvėpti šios mokyklos bendruomenės ir mokymosi būdų, savo projekto „Wade into Adventure“ metu, nutarėme aplankyti ilgaamžę Max Brauer mokyklą Hamburge. Šioje mokykloje kaip ir Forvarde taikomi demokratinio ugdymo pricipai, tačiau ši mokykla –valstybinė. Apie tai su kokiais iššūkiais ir atradimais susiduria ši 1500 vaikų, beveik dvigubai tiek tėvų ir maždaug 150 mokytojų bendruomenė, pasidalinsime jau visai netrukus. 
Paremk mūsų misiją
Naujausi įrašai
Prenumeruok Naujienlaiškį*
*ir sulauk asmeninio laiškelio kas mėnesį tavo pašte
Prenumeruoti
Wade into Adventure, VšĮ "Švietimo nuotykiai", į. k. 305421935
Mingailė Žemaitytė-Meldaikė
Tautvydas Meldaikis
VISOS TEISĖS NESAUGOMOS. DALINTIS TURINIU IR SKLEISTI ŽINIĄ SKATINTINA